Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

EMS reiškinys, spinduliavimo poveikis gyvajai ir negyvajai gamtai

Elektromagnetinio suderinamumo problema atsirado praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai, vystantis radijo technikai ir daugėjant radijo ryšio aparatų, jie ėmė kelti trikdžius vienas kitam. Tuo metu šie trikdžiai buvo vadinami „triukšmu“. Šiai problemai spręsti tarptautiniu mastu buvo įkurtas Tarptautinis specialusis radijo trukdžių komitetas (CISPR), kuris sukūrė trikdžių įtampos matavimo metodą dažnių juostoje nuo 150 kHz iki 1605 kHz.
EMS reiškiniui reglamentuoti vieno standarto jau seniai nebepakanka. Šiuo metu elektromagnetinį suderinamumą reglamentuojančių standartų skaičius siekia keletą šimtų, o dažnių juosta prasiplėtė nuo 0 Hz iki 400 GHz.
Europos Sąjungoje įrenginių elektromagnetinį suderinamumą reglamentuoja elektromagnetinio suderinamumo direktyva 2014/30/ES, taip pat specialiosios direktyvos, skirtos tam tikroms gaminių grupėms – radijo ryšio įrenginiams 2014/53/ES; medicinos prietaisams 93/42/EEB; mašinoms 2006/42/EB; matavimo instrumentams 2014/32/EU ir t.t.. Šios ES direktyvos perkeltos į Lietuvos Respublikos teisę atitinkamais įstatymais (techniniais reglamentais).
Vystantis radijo ryšio technikai ir ypač atsiradus judriojo ryšio telefonams didėja visuomenės susirūpinimas dėl radijo laukų poveikio sveikatai. 0 - 300 GHz dažnio elektromagnetinių laukų biologinio poveikio tyrimus vykdo daug tarptautinių organizacijų bei tyrimo įstaigų, tarp jų Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija ICNIRP. ES elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su elektromagnetinių laukų keliama rizika, bei nacionaliniai ES šalių teisės aktai. Lietuvoje šiuo metu elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai reglamentuoja Lietuvos higienos normos: HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz dažnių juostose“; HN 104:2000 "Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų"; HN 110:2001 "Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose".
Naudojamos šios pagrindinės sąvokos:
Elektromagnetinis suderinamumas (EMS) – tai elektrinio įrenginio arba sistemos geba normaliai funkcionuoti savo elektromagnetinėje aplinkoje, nesukeliant neleistinų elektromagnetinių trikdžių kitiems tos aplinkos įrenginiams, bei dirbti be veikos blogėjimo veikiant elektromagnetiniams trikdžiams.
Elektromagnetinis suderinamumas (angl. electromagnetic compatibility (EMC); vok. Elektromagnetische Verträglichkeit (EMV); pranc. compatibilité électromagnétique (CEM); rus. электромагнитная совместимость (ЭМС)) yra svarbus bet kurio elektrinio įrenginio kokybės kriterijus.
Pagal apibrėžimą EMS yra skirstomas į įrenginio spinduliuojamus elektromagnetinius trikdžius (EMT) ir įrenginio elektromagnetinį atsparumą (EMA).
Elektromagnetinis trikdys yra bet kuris elektromagnetinis reiškinys, galintis pabloginti prietaiso, įrenginio arba sistemos darbingumą arba pakenkti gyvajai ar negyvajai materijai.
Elektromagnetinis atsparumas yra prietaiso, įrenginio arba sistemos geba dirbti be veikos blogėjimo veikiant elektromagnetiniam trikdžiui.
Lietuvių kalboje (kaip ir anglų) dažnai painiojami žodžiai „trukdžiai“ (angl. interference) ir „trikdžiai“ (angl. disturbance). Reikia pažymėti, kad trukdžiu vadinamas nepageidaujamasis blogėjimas, o trikdžiu – šį blogėjimą sukeliantis reiškinys. Taigi trikdis yra trukdžio atsiradimo priežastis. Todėl, jei šį reiškinį galima apibrėžti matuojamu dydžiu, pavyzdžiui, įtampa, tai turi ir atsispindėti – šiuo konkrečiu atveju turi būti vadinama trikdžių įtampa, o ne trukdžių įtampa.
Informacija atnaujinta 2016-07-12
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku