Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

Radijo mėgėjų veikla

          Radijo mėgėjų veikla– savanoriška fizinių asmenų radijo ryšio veikla, kai radijo ryšio stotys naudojamos asmeniniais tikslais ryšiams tarp radijo mėgėjų arba ryšiams tarp radijo mėgėjų stočių palaikyti, taip pat savimokai bei techniniams tyrimams, neturint su verslu susijusių tikslų ir iš jos nesipelnant.

       Radijo mėgėjai – tai besidomintys šia veikla žmonės, kurie, išlaikę radijo mėgėjo kvalifikacinį egzaminą, gauna šiai veiklai leidimą ir, patys pasigaminę ar įsigiję tinkamas radijo ryšio priemones, specialiai radijo mėgėjų veiklai skirtais radijo dažniais tarpusavyje užmezga ryšius eteryje. Jie atpažįsta vienas kitą pagal jiems suteiktus šaukinius, keičiasi tarpusavyje ryšių patvirtinimui QSL kortelėmis, organizuoja varžybas, leidžia savo laikraštį. Lietuvos radijo mėgėjus vienija IARU narė Lietuvos radijo mėgėjų draugija (LRMD), Lietuvos radijo sporto federacija (LRSF) ir radijo mėgėjų klubai.

        Šis pomėgis sieja įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties, tikėjimo, tautybės žmones. Kiekvienas gali rasti mėgiamiausią šios veiklos sritį. Kai kam tai yra aparatūros konstravimas ir tobulinimas, kitiems – dalyvavimas įvairiose varžybose ar galimybė bendrauti su šio pomėgio kolegomis visame pasaulyje, tretiems – galimybė praplėsti draugų ratą ir pabendrauti eteryje su bendraminčiais.

         Radijo mėgėjų gretas kasmet papildo apie 20 naujų radijo mėgėjų ir išduodama apie 200 leidimų. Daug radijo mėgėjų atnaujina savo veiklą po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos. Nemažai B klasės radijo mėgėjų sėkmingai išlaiko egzaminus A klasės leidimams ir tarptautiniams egzaminų sertifikatams (HAREC) gauti.

         Tapti radijo mėgėju paskatina dalyvavimas radijo mėgėjų klubų veikloje su LRMD suteiktais SWL (stebėtojo) šaukiniais, šeimos nariai, giminaičiai, draugai, pažįstami ar kaimynai, su įkarščiu užsiimantys šia veikla. Tai, kad radijo mėgėjų skaičius, vis spartėjant ir gausėjant kitų pramogų pasiūlai, beveik nekinta, rodo, kad šiam pomėgiui Lietuvoje sudarytos tinkamos sąlygos. RRT sudaro galimybes gauti visus reikiamus dokumentus bei informaciją greitai ir kiekvienam patogiu būdu ir stengiasi atsižvelgti į LRMD, LRSF, radijo mėgėjų klubų ir kiekvieno radijo mėgėjo pageidavimus bei pasiūlymus.

          Pastaruoju metu padaugėjo laikančių iš karto abiejų lygių egzaminus. Aukščiausio lygio reikalavimus įveikia net ir labai jauni radijo mėgėjai.

       Užsiimant radijo mėgėjų veikla, radijo stotis leidžiama naudoti tik nurodytuose dažniuose, atsižvelgiant į Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir radijo dažnių naudojimo planą. Radijo mėgėjui neskiriami konkretūs radijo dažniai. Dirbama eteryje bendrai. Kokiose dažnių juostose, iš skirtų radijo mėgėjų tarnybai, kokiomis ryšio rūšimis ir kokia leistina galia gali dirbti radijo mėgėjas, priklauso nuo jam išduoto leidimo klasės, patirties ir pasirinkimo. Atskiros dažnių juostos, skirtos radijo mėgėjų eteriui, yra nuo 135,700 kHz iki 250 GHz, o leistina galia kinta nuo 1 W iki 1000 W.

        RRT išduoda radijo mėgėjams B klasės leidimus radijo mėgėjo veiklai - CEPT leidimo pradedančiojo radijo mėgėjo veiklai ekvivalentus ir A klasės leidimus - CEPT leidimų ekvivalentus, kurie galioja daugelyje užsienio šalių ir Lietuvos teritorijoje galiojančius leidimus naudoti radijo mėgėjo šaukinį individualioje ar klubo veikloje, leidimus naudoti proginį radijo šaukinį ir radijo šaukinį švyturių bei retransliatorių identifikavimui, laikinus leidimus atvykusiems užsienio piliečiams, neturintiems CEPT leidimų.

          Užsiimti sportine radijo pelengacija („lapių medžiokle“) atskiro leidimo nereikia. Pakanka, kad varžybų organizatorius turėtų leidimą radijo mėgėjo veiklai.

        Pirmieji bandymai perduoti radijo signalus Lietuvoje buvo atlikti dar 1918 metais Šiauliuose Balio Talučio, vėliau turėjusio šaukinį LY1X. Pirmasis Lietuvos radijo mėgėjui priklausęs šaukinys „LYT“ nuskambėjo eteryje 1927 m. Pirmieji radijo mėgėjai turėjo šaukinius su prefiksais „ET“, „LL“, „RY“. 1932 m. jie buvo pakeisti į radijo šaukinius, prasidedančius „LY“, kurių iki 1940 m. Lietuvos radijo mėgėjai turėjo jau 87. Sovietmečiu Lietuvos radijo mėgėjams buvo suteikiami šaukiniai su prefiksais „UP“, „UK2B, P“  ir „RP“. Apie 1960 m. Lietuvoje jau buvo apie 200 radijo mėgėjų. Iš viso buvo suteikta apie 503 „RP“ ir apie 760 „UP“ šaukinių. 1989 m. Lietuvos radijo mėgėjams buvo sugrąžintas prefiksas „LY“ ir visi pageidavusieji galėjo pasikeisti turėtus šaukinius į lietuviškus. Jau tuo metu Lietuvoje buvo apie 850 radijo mėgėjų. Šis skaičius daug metų beveik nekinta.

            Daugiausiai radijo mėgėjų, turinčių galiojančius leidimus, yra Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Vilkaviškyje.

             Lietuvos radijo mėgėjai yra gana aktyvūs, o jų lygis pakankamai aukštas, todėl jie gerai žinomi pasaulio radijo mėgėjų ir garsina Lietuvos vardą, užimdami garbingas vietas įvairiose tarptautinėse varžybose.

Informacija atnaujinta 2017-09-08
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku