Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

Apie skaitmeninę antžeminę televiziją

   Žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją Lietuvoje pirmieji turėjo galimybę vilniečiai. 2002 m. sausio mėn. pradėtos eksperimentinės skaitmeninės antžeminės televizijos programų transliacijos 53 televizijos kanalu, o nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė licencijas nuolatinei transliacijai.    2005 metais skaitmeninės antžeminės televizijos vystymas Lietuvoje įgavo dar didesnį pagreitį. 2005 m. rugpjūčio 31 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) ir TEO LT, AB (dabar – Telia Lietuva, AB) išduoti leidimai naudoti radijo dažnius šiuo metu veikiančiuose keturiuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Primieji šių tinklų siųstuvai pradėjo veikti Vilniuje 2006 m. liepos 1 d., kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – iki 2007 m. pabaigos.

   2011 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) išduotas leidimas naudoti radijo dažnius naujame nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle. Vadovaujantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu, per šį tinklą gali būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar retransliuoti kitas radijo ir televizijos programas. LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas šiuo tinklu teikia LRTC. Leidimai naudoti šio tinklo skaitmeninės antžeminės televizijos radijo ryšio stotis įsigaliojo 2016 m. gegužės 16 d.

    Šiuo metu Lietuvoje veikia 94 skaitmeninės antžeminės televizijos stotys.

   2012 m. spalio 3 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir TEO LT, AB (dabar – Telia Lietuva, AB) buvo išduoti leidimai, suteikiantys teisę naudoti radijo dažnius dar dviejuose naujuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Dėl mažos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų paklausos šie tinklai nėra įsteigti.

   2012 m. spalio 29 d. 3:00 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu analoginė antžeminė televizija buvo išjungta.

   Didelės raiškos arba raiškiosios televizijos (HD) programas TEO LT, AB (dabar – Telia Lietuva, AB) Lietuvoje retransliavo 2009–2015 m. Vilniuje ir 2010–2015 m. Kaune.  UAB „Pūkas“ tapo pirmasis Lietuvoje televizijos programų transliuotojas, raiškiuoju formatu eteriu reguliariai transliuojantis (nuo 2013 m. gegužės 9 d.) nekoduotą lietuvišką televizijos programą („Pūkas-TV“). LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu nuo 2016 m. gegužės mėn. raiškiuoju formatu visoje Lietuvoje transliuojamos „LRT TELEVIZIJA HD“ ir nuo 2017 m. rugsėjo mėn „LRT KULTŪRA HD“ televizijos programos.

***

   Antžeminė skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu (dvejetainių kodų seka). Skaitmeninis signalas glaudinamas tam tikru formatu, t. y. šalinant žmogaus akimi nepastebimas vaizdo detales (kaip ir DVD diskuose). Toks signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų, ir televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis (aiškesnis) vaizdas (priklausomai nuo naudojamo glaudinimo laipsnio). Būtent antžeminė skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalai priimami tam pritaikytais televizoriais (su integruotu DVB-T imtuvu) arba specialiu televizoriaus priedėliu. Priedėlis – tai nedidelė „dėžutė”, jungiama prie televizoriaus. Skaitmeninis TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbą, naudotis elektroniniu programų gidu, leidžiančiu sužinoti transliuojamų laidų tvarkaraštį artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti garso koregavimo, žadintuvo, savaiminio išsijungimo, kalendoriaus, „stop-kadro“, žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. Dauguma modelių programas leidžia įsirašyti į USB atmintinę ir peržiūrėti jas patogiu metu.

   Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima siųsti analoginiu signalu. Antžeminės skaitmeninės televizijos programas nesunku koduoti, todėl atsiranda galimybė komerciniu pagrindu teikti geros kokybės turinį. Skaitmeninės TV imtuvą galima nustatyti taip, kad kai kurios programos būtų matomos tik įvedus slaptažodį, todėl galima konroliuoti, kaip vaikai leidžia laiką prie televizoriaus.

   Antžeminės skaitmeninės TV programas galima žiūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam yra skirtos plokštės arba USB moduliai, kurie skaitmeninį TV signalą paverčia dvejetainių simbolių seka. Šią informaciją kompiuterio procesorius specialios programinės įrangos pagalba paverčia vaizdu ir atvaizduoja ekrane.

DVB (Digital Video Broadcasting) – tarptautinis skaitmeninės televizijos standartas. Vaizdui glaudinti gali būti naudojamas MPEG-2, MPEG-4/AVC (H.264), MPEG-5 HEVC (H.265) standartai. Skiriami keturi DVB tipai: DVB-T (Terrestrial – antžeminis), DVB-S (Satellite – palydovinis), DVB-C (Cable – kabelinis) bei DVB-H (Handheld – antžeminis mobiliesiems įtaisams). Šiuose tipuose skiriasi tik fizinis skaitmeninės televizijos signalų perdavimo lygmuo, kuris yra nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienos radijo signalų sklidimo terpės ypatybes, o perduodamas skaitmeninis srautas koduojamas tais pačiais principais.

   Antžeminė skaitmeninė televizija užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams. Analoginėje televizijoje buvo galima stebėti atspindžių efektą, t.y. ekrane matyti ne tik pagrindinį, bet ir šešėlinį vaizdą, kuris keitėsi (stiprėjo arba silpnėjo) stumdant ar sukant anteną.  Antžeminėje skaitmeninėje televizijoje dėl specialaus signalo formavimo būdo šio nemalonaus efekto išvengiama.

   Kokybiški antžeminės skaitmeninės televizijos signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Lietuvoje (Vilniuje) 2004 m. rudenį buvo sėkmingai atliktas eksperimentas, kurio metu DVB-T imtuvai buvo sumontuoti keliuose miesto troleibusuose. Tokiu būdu, keleiviai kelionės metu galėjo žiūrėti transliuojamas TV programas. To praktiškai neįmanoma padaryti analoginės televizijos atveju.

   Pasaulyje skaitmeninė televizija jau baigia pakeisti analoginę pirmtakę. Skaitmeninės televizijos transliavimo DVB-T (DVB-T2) standarto stotys šiuo metu jau įdiegtos ir sėkmingai veikia visose Europos šalyse. JAV vysto kito standarto (ATSC) skaitmeninę televiziją, o Japonija, naudoja savo sukurtą ISDB-T standartą.

   Lietuva Europos Sąjungoje buvo 21-oji valstybė, pilnai išjungusi analoginę antžeminę televiziją. Tais pačiais 2012 m. Europos Sąjungoje analoginė antžeminė televizija buvo išjungta Portugalijoje, Čekijoje, Italijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Slovakijoje, o likusios analoginę antžeminę televiziją tebežiūrinčios ES šalys šios televizijos išjungimą planuoja 2013 m. (Lenkija, Bulgarija ir Graikija) ir 2015 m. (Vengrija ir Rumunija). Pagal Ženevos 2006 m. susitarimą  analoginės antžeminės televizijos stotys su teise į apsauga nuo elektromagnetinių trukdžių gali veikti iki 2015 m. birželio 17 d., todėl į šią datą orientuojasi ES nepriklausančios Lietuvos kaimyninės šalys – Rusijos Federacija ir Baltarusija, savo šalyse planuodamos analoginės antžeminės televizijos išjungimą. Suomijoje ir Švedijoje analoginės TV transliacijos nutrauktos jau 2007 metais, Vokietijoje - 2008, Danijoje - 2009, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje - 2010 metais.

   Naudojant MPEG-2 glaudinimo būdą vienu DVB-T kanalu galima perduoti iki 6 standartinės kokybės TV programų, o naudojant H.264 – apie 10 analogiškos vizualinės kokybės programų. Teigiama, kad H.265 yra dvigubai efektyvesnis už H.264, todėl šio glaudinimo standaro paplitimas sietinas su perėjimu prie raiškiosios televizijos. Transliuojamos televizijos programos gali būti koduojamos. Norint priimti koduotas programas DVB-T imtuve (priedėlyje) turi būti specialus modulis, leidžiantis, panaudojus kortelę-raktą, dekoduoti programą. Būtent tokias atkodavimo korteles savo abonentams išduoda kompanijos, teikiančios mokamas skaitmeninės televizijos paslaugas už tam tikrą mėnesinį mokestį.

   Daugelio šalių vyriausybių pripažįstama, kad perėjimas prie transliacijų skaitmeniniu formatu yra svarbus žingsnis, prisidedantis prie informacinės visuomenės kūrimo. Pereinamojo proceso metu tos pačios televizijos programos buvo transliuojamos ir analoginiu, ir skaitmeniniu būdu, suteikiant žmonėms laiko prisitaikyti prie naujos technologijos. Prieš išjungiant analoginę antžeminę televiziją mažas pajamas turintiems gyventojams buvo siūloma finansinė valstybės paramą skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrėjimo priemonei įsigyti.

Informacija atnaujinta 2018-08-02
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku